Gyvename laikais, kai vaizdas yra išties svarbus mūsų mąstymui bei sprendimų priėmimui. Mus žavi įvairios šviesios instaliacijos, spalvingi, bet tuo pačiu subtilūs reklaminiai stendai. Įvairūs architektūriniai statiniai, nesvarbu ar tai modernus kūrinys ar restauruota klasika. Esmė tame, kad esame visiškai pavaldūs vaizdui. Ir apie prekę ar paslaugą sprendžiam iš pateiktos estetikos ir viršelio. Taip pat yra ir statant namus, pirma pamatome architektūrinės vizualizacijos projektą, o tik tuomet nusprendžiam ar mes norėsime tokio namo, ar ne. Jeigu architekto pateiktas kūrinys mums nepatinka, mes jį galime kurti savaip ir kartu prisidėti prie savo svajonių namo kūrimo. O žiūrint į galutinį variantą esame laimingi, nes įvairios architektūrinės vizualizacijos, kurios dar tik yra ant popieriaus, tampa realybe. Bet ar architektūrinę vizualizaciją galime priskirtai tam tikrai reklamos formai?
Galime ir teigti, ir neigti, jog tai gali būti tas pats kas reklama. Juk mus paperka įvairios reklamos, parodydamos visiškai kitą vaizdą nei galbūt yra realiai. Viskas tuomet atrodo gražiau, sveikiau, geriau, tad dėl šios priežasties mes ir esame reklamos aukos. Kaip ir kiekvienos reklamos tikslas yra parduoti, taip ir architektūrinės vizualizacijos tikslas nesikeičia. Klientams pateikiami gražūs, tiesiog tobuli, brėžiniai, į kuriuos žmogus pasižiūrėjęs tiesiog norės pirkti projektą.
Seniau architektūra buvo šiek tiek kitokia, bet ir dabar architektūros studijose yra panaši taktika — buvo gaminami vizualūs maketai iš kartono bei rodomi klientams. Tai būdavo elementarūs modeliai į kurių vidų kartais nebuvo galima pasižiūrėti. Tačiau dabar tokių modelių niekas klientams nebe pristatinėja, kartu jiems reikia brėžinio, normalios vizualizacijos ar net 3D modelio, kaip turės atrodyti realus projektas. Dabar, kadangi esame tokie išlepinti visų reklamų, tai tik tokia vizualizacija gali patraukti mūsų akis.
Bet tuo pačiu, klaidinga galvoti, kad architektūrinės vizualizacijos bando papirkti. Mes negalime skustis, juk gauname geriausią, o ir patys architektai stengiasi, kad klientai būtų patenkinti. Tokie beveik gyvi projektai mums turi suteikti norą greičiau pradėti statybos darbus. Su nekantrumu pradedame laukti, kol galėsime pagaliau gyventi naujuose namuose. Todėl reikia džiaugtis, kad dabar nebestatome „katės maiše“, o galime sukurti tokius namus apie kuriuos visuomet svajojome.