Kiekvienas mūsų yra patyręs tą nesmagų jausmą, kai sėdime darbe, esame užsiėmę ir gauname skambutį, kurio metu kitame ragelio gale mums įkyriai teigiama apie tam tikrą paslaugą ir norimą ją žūtbūt įsiūlyti. Tai yra grynų gryniausias tiesioginės rinkodaros pavyzdys. Deja, tačiau ne visuomet žmogus gali įtarti, jog skambutis iš nežinomo numerio reiškia, jog dabar teks pusę valandos kalbėtis su žmogumi-reklamos „robotu“.
Verta žinoti, kokie tiesioginės rinkodaros principai yra legalūs, kurie – ne. Ir kaip apsisaugoti nuo šio įprastą kasdienį rimtą trukdančio reiškinio.
Pirmiausiai reikia žinoti, kad tiesioginė rinkodara nėra draudžiama, tuo atveju, jeigu skambučio gavėjas išreiškia sutikimą jam teikti informaciją apie tam tikras paslaugas. Tačiau įvairias paslaugas teikiančios įmonės privalo suteikti kiekvienam skambučio gavėjui galimybę sutikti arba nesutikti su brukama informacija. Tarkime, iš tam tikros parduotuvės ar laisvalaikio klubo užsisakėte nuolaidų kortelę – tokiu atveju, turite visišką teisę nenurodyti savo asmens duomenų, arba, jei reikalaujama pateikti duomenis, parašyti prašymą, kad jūsų asmens duomenys nebūtų tvarkomi rinkodaros tikslais.
Jeigu pastebėjote, kad jūsų asmens duomenys yra tvarkomi be jūsų leidimo ar sutikimo, turite teisę kreiptis į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Taigi, apibendrinant, tiesioginė rinkodara yra ne tik jau pasenusi ir nebeefektyvi reklamos strategija, bet ir neretai nelegali. Kiekvieną kartą į jūsų telefoną ateinantis skambutis iš telemarketingo įmonių reiškia, kad jūsų duomenys jūsų pačių klaida ir sutikimu buvo įvesti tam tikroje anketoje, arba jūsų duomenys yra naudojami neteisėtai.
Žinoma, yra ir kitų praktinių patarimų, kaip išvengti šių skambučių – atsiliepę į jį galite iškart padėti ragelį ir išsisaugoti numerį, su įspėjimu, jog tai – reklama. Dažnai tas pats numeris skambina tam pačiam vartotojui kelis kartus, tad ateityje jau žinotumėte, kada neverta atsiliepti į nelauktą skambutį.